- atbulomis
- atbulomi̇̀s prv. Važiúodamas atbulomi̇̀s ji̇̀s kliùdė pė́sčiąją.
.
atbulomis
Look at other dictionaries:
atbulomis — atbulomìs adv., atbulõm atžagariomis, užpakaliu: Atbuloms sėji bulves, ir paauga mažos (juok.) Šts. Baisus buvo skridimas atbulomis rš. ║ atgal: Negali priprašyt, ka sėstų – traukiasi atbulõm, i gana Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
atatupsta — atãtupsta adv. atbulomis, atžagariomis: Tėvas užsistodavo jį, baikščiai besitraukiantį atatupsta rš … Dictionary of the Lithuanian Language
atbulais — adv. atbulomis, atbulai: Ir, atbulais prižengę, uždengė tėvo savo gėdą BB1Moz9,23. Dūrė jį Abner ragotine atbulais ing jo pilvą BB2Sam2,23 … Dictionary of the Lithuanian Language
atgaliom — atgaliõm adv. atbulomis, užpakaliu į priekį: Išstūmėm ratus iš klojimo atgaliõm Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
atopakaliu — adv. atbulomis, užpakaliu: Eik atopakaliu – vėjas pučia Žln. Ratai nuvirto griovin atopakaliu, ratais į viršų Klt. ║ ant nugaros, aukštieninkai: Girtas būdamas, kap virtau atopakaliu, tai sunku buvo ir pasikelt Nč … Dictionary of the Lithuanian Language
užsėlis — ùžsėlis sm. (1) DŽ, NdŽ, užsėlỹs (3b) 1. DŽ, NdŽ kas užsėta ant kito sėjimo, antsėlis. 2. pasėti javai, pasėlis: Ùžsėlių maža Vrn. Šiemet visų ùžsėliai prastai atrodo Brt. Visą ùžsėlį į du vežimu parvežtum Snt. Ùžsėlio pikžolė – brantas jei … Dictionary of the Lithuanian Language
